kablelio kelionės

  Kadangi pasaulis gyvena taip, kad kelionių artimiausioje ateityje nenusimato, galima prisiminti tai, kas buvo anksčiau. Šiuo atveju tai yra kelionė, įvykusi 2018 metų liepos mėnesį. Skridau į Belgiją, į Gooikoorts festivalį. Jame buvau buvusi ir metais anksčiau. Su pirmosiomis problemomis susidūriau dar gerokai prieš kelionę. Jau turėjau lėktuvo bilietus, su festivalio bilietais neskubėjau (taip ir būna, kai skrydis pigesnis už festivalį), nes pirmiau norėjau užsitikrinti, kad galėsiu išvykti. Tai yra, kad galėsiu praleisti porą darbo dienų. Išskrendu penktadienį vakare. Kartais reikėdavo dirbti ir šeštadieniais, bet tą galima susikeisti, ne problema. Reikėjo gauti laisvą pirmadienį ir antradienį. Tai tėra dvi dienos. Turint omenyje, kad niekad nesirgau ir neprašiau nieko panašaus, atrodo lengviau nei lengva. Bet kur ten! Pradėjau prašyti gal prieš mėnesį. Ir tekdavo eiti pas komandos vadovę kas keletą dienų. Kartais ji, atrodo, prarasdavo kantrybę. Kartais būdavo labai supportive (m

Naujoji Zelandija buvo toks fiasko, kad apie ją net nėra ką pasakoti. Vis dėlto grįžimas į Lietuvą buvo pakankamai įdomus ir spalvingas, kad užsitarnautų savo vietą čia. Turbūt nereikia priminti, kad visi vis dar gyvename karantine. Dar iki karantino prasidėjo atšaukiami skrydžiai ir panašūs malonumai. Pirmasis skrydis buvo atšauktas dar man būnant Sidnėjuje. Ir tas skrydis buvo iš Singapūro į Frankfurtą. Tai reiškė, kad mes smagiai nuskrendame į Singapūrą ir galime sėkmingai nuskristi iš Frankfurto į Vilnių. O į ten... Kas šiais laikais nemoka teleportuotis? Vis dėlto tuo metu atrodė, kad apie tai galvosime vėliau, menkniekis. Ką gi, tam tikra prasme menkniekis ir buvo, nes mums to skrydžio net ir nereikėjo. Bet apie viską iš eilės. Kai tik mano mama nusileido Naujojoje Zelandijoje, Europa išprotėjo. Ką gi, ji, matyt, per retai palieka senąjį žemyną ir tas nebeišgali be jos išgyventi. Tiksliai nebežinau, kada Lietuvoje prasidėjo karantinas, tačiau tą pačią dieną buvo uždaryt

Quokka (kaip lietuviškai? Kvoka? Skamba keistai) Taigi quokka yra nedidelis (maždaug triušio dydžio) sterblinis gyvūnėlis, natūraliai gyvenantis tik Rottnest saloje. O ten, atrodo, jos gyvena itin linksmai. Vaikšto kur nori, gali pamatyti praktiškai bet kur. Nors ant parduotuvių durų kabo prašymai nepalikti atidarytų, kad gyvūniukai nepatektų į vidų. Liesti negalima, nors žmonės to nepaiso (tiesa, aš to nedariau, nes nematau prasmės). Bet galima pamatyti tiek einant iš kelto, tiek einant į tualetą, tiek jau esant giliau saloje. Jeigu važiuoji dviračiu ir pamatai krūmuose žmogų, tai tikėtinai reiškia, kad tas žmogus aptiko quokką. Taip pat tik atplaukusius į salą turistus pasveikina dvi žmogaus rankų darbo quokkos, beje, neką mažiau mielos nei tikros. Red Centre Visi yra girdėję apie Uluru. Na, žinot, tą didelį raudoną dalyką Australijos viduryje. Taip, jis ten yra, galiu patvirtinti. Netgi raudonas, nors atspalvius mėgsta keisti. Ten nuvažiavau su turu (tarpe tarp dviejų

Australai sugalvojo tokį smagų dalyką. Galima surinkti 1 dolerio monetų kolekciją „nuo A iki Z“, kur kiekvienai monetai yra paskiriamas kažkoks žodis, susijęs su Australija (pvz., K for Kangaroo, bet daugiau galima rasti pasigoogle‘inus Australia post coin hunt). Galvojau susirinkti, tačiau ta mintis atėjo kiek vėlokai. Be to, turėdama šešias monetas pasijutau turtinga ir tuos 6 dolerius galiausiai išleidau. Vis tik nuvogiau idėją savo rašiniui apie Australiją. Kadangi esu lazy, kai kuriuos žodžius paėmiau iš ten. Ne tiek ir daug vis dėlto. Taip pat kai kuriais atvejais teko paimti angliškus žodžius (na, pvz., quokka – kaip tai lietuviškai?). Arbūzai Australijoje yra nepadoriai skanių arbūzų! Kai atradau ketvirčius, pradėjau vartoti juos tiesiog kibirais. Deja, pradėjusi dirbti atradau dar „blogesnį“ dalyką. Parduotuvėje, kuri yra pakeliui iš darbo namo, juos pardavinėja tokiomis dėžutėmis. Ir ten jie yra supjaustyti. Ir, maža to, besėkliai. Ar gali būti kas nors geresnio (b

Jeigu šitame straipsnyje tikitės atsakymo į klausimą, pateiktą jo pavadinime, jau dabar galite nustoti skaityti - nematau reikalo švaistyti jūsų laiko. Tad apie ką bus kalba? Ogi apie tai, kaip kablelis mėgavosi girdėdamas nelietuvių draugų reakcijomis po pasakymo "I am in Denmark." Na, po jo dar buvo ir Albany, bet kam įdomus kažkoks Albany, kai galima išgirsti: "oh, you are back to Europe?!" Nuo ko viskas prasidėjo? Tiesą sakant, nuo mano taip nemylimo Facebook. Kadangi drauguose atsirado Australijoje gyvenančių žmonių, galima nemažai miestų ir kitokių vietovių sužinoti. Tad kažkas (jeigu gerai pamenu, vienos iš trainer'ių, kurios net neturiu drauguose, draugas) gyvena Denmark. Man tai baisiausiai patiko ir nutariau, kad reikia nuvažiuoti! Telieka atsakyti į kelis klausimus: kada ir kaip? Koledže tuo metu turėjau grupiokę australę. Ji pasiūlė važiuoti pavasarį (maždaug rugsėjį). Buvo juokinga, kai kita grupiokė pagalvojo, kad kalbame apie Denmark in Europe

Mano mama nekenčia santrumpų. Gal ir nereikia stebėtis: kai esu Lietuvoj, priklausau LJR, ESN, LGMOA, prisidedu prie JAS organizavimo... Ką jau kalbėti, kad dirbau UPS, o ir šiaip esu tinginė, kuri tingi kalbėti visais žodžiais (tarp kitko, labai australiškas bruožas). Tad kodėl gi mamos dar labiau nepaerzinus? Esu spoksotoja į automobilių numerius. Kartą pamačiau vieną mašiniuką ir skubiai išsiunčiau mamai žinutę: „pirmą kartą pamačiau mašiną iš SA!“ Atsakymas šiek tiek sutrikdė: „kas yra SA? Saudo Arabija?“ Ką gi. Ne. SA yra South Australia – viena iš šios šalies valstijų. O automobilio iš Saudo Arabijos (dar) neteko matyti. Kad jau prakalbome apie automobilius, galiu papasakoti ir kitą nutikimą. Pirmą vakarą Sidnėjuje pamačiau mašiną iš ACT. Ir skubiai raportavau: „pamačiau pirmą mašiną iš ACT, dabar liko tik NT.“ Žinoma, sulaukiau klausimo, kas yra ACT, nors kas yra NT, mama suprato/žinojo. Ir tada mane mama dar labiau sutrikdė: „Adelaidėje irgi pamatytum ACT mašinų.“ Net išsižioja