kablelio kelionės

Quokka (kaip lietuviškai? Kvoka? Skamba keistai) Taigi quokka yra nedidelis (maždaug triušio dydžio) sterblinis gyvūnėlis, natūraliai gyvenantis tik Rottnest saloje. O ten, atrodo, jos gyvena itin linksmai. Vaikšto kur nori, gali pamatyti praktiškai bet kur. Nors ant parduotuvių durų kabo prašymai nepalikti atidarytų, kad gyvūniukai nepatektų į vidų. Liesti negalima, nors žmonės to nepaiso (tiesa, aš to nedariau, nes nematau prasmės). Bet galima pamatyti tiek einant iš kelto, tiek einant į tualetą, tiek jau esant giliau saloje. Jeigu važiuoji dviračiu ir pamatai krūmuose žmogų, tai tikėtinai reiškia, kad tas žmogus aptiko quokką. Taip pat tik atplaukusius į salą turistus pasveikina dvi žmogaus rankų darbo quokkos, beje, neką mažiau mielos nei tikros. Red Centre Visi yra girdėję apie Uluru. Na, žinot, tą didelį raudoną dalyką Australijos viduryje. Taip, jis ten yra, galiu patvirtinti. Netgi raudonas, nors atspalvius mėgsta keisti. Ten nuvažiavau su turu (tarpe tarp dviejų ...

Australai sugalvojo tokį smagų dalyką. Galima surinkti 1 dolerio monetų kolekciją „nuo A iki Z“, kur kiekvienai monetai yra paskiriamas kažkoks žodis, susijęs su Australija (pvz., K for Kangaroo, bet daugiau galima rasti pasigoogle‘inus Australia post coin hunt). Galvojau susirinkti, tačiau ta mintis atėjo kiek vėlokai. Be to, turėdama šešias monetas pasijutau turtinga ir tuos 6 dolerius galiausiai išleidau. Vis tik nuvogiau idėją savo rašiniui apie Australiją. Kadangi esu lazy, kai kuriuos žodžius paėmiau iš ten. Ne tiek ir daug vis dėlto. Taip pat kai kuriais atvejais teko paimti angliškus žodžius (na, pvz., quokka – kaip tai lietuviškai?). Arbūzai Australijoje yra nepadoriai skanių arbūzų! Kai atradau ketvirčius, pradėjau vartoti juos tiesiog kibirais. Deja, pradėjusi dirbti atradau dar „blogesnį“ dalyką. Parduotuvėje, kuri yra pakeliui iš darbo namo, juos pardavinėja tokiomis dėžutėmis. Ir ten jie yra supjaustyti. Ir, maža to, besėkliai. Ar gali būti kas nors geresnio (b...

Jeigu šitame straipsnyje tikitės atsakymo į klausimą, pateiktą jo pavadinime, jau dabar galite nustoti skaityti - nematau reikalo švaistyti jūsų laiko. Tad apie ką bus kalba? Ogi apie tai, kaip kablelis mėgavosi girdėdamas nelietuvių draugų reakcijomis po pasakymo "I am in Denmark." Na, po jo dar buvo ir Albany, bet kam įdomus kažkoks Albany, kai galima išgirsti: "oh, you are back to Europe?!" Nuo ko viskas prasidėjo? Tiesą sakant, nuo mano taip nemylimo Facebook. Kadangi drauguose atsirado Australijoje gyvenančių žmonių, galima nemažai miestų ir kitokių vietovių sužinoti. Tad kažkas (jeigu gerai pamenu, vienos iš trainer'ių, kurios net neturiu drauguose, draugas) gyvena Denmark. Man tai baisiausiai patiko ir nutariau, kad reikia nuvažiuoti! Telieka atsakyti į kelis klausimus: kada ir kaip? Koledže tuo metu turėjau grupiokę australę. Ji pasiūlė važiuoti pavasarį (maždaug rugsėjį). Buvo juokinga, kai kita grupiokė pagalvojo, kad kalbame apie Denmark in Europe...

Mano mama nekenčia santrumpų. Gal ir nereikia stebėtis: kai esu Lietuvoj, priklausau LJR, ESN, LGMOA, prisidedu prie JAS organizavimo... Ką jau kalbėti, kad dirbau UPS, o ir šiaip esu tinginė, kuri tingi kalbėti visais žodžiais (tarp kitko, labai australiškas bruožas). Tad kodėl gi mamos dar labiau nepaerzinus? Esu spoksotoja į automobilių numerius. Kartą pamačiau vieną mašiniuką ir skubiai išsiunčiau mamai žinutę: „pirmą kartą pamačiau mašiną iš SA!“ Atsakymas šiek tiek sutrikdė: „kas yra SA? Saudo Arabija?“ Ką gi. Ne. SA yra South Australia – viena iš šios šalies valstijų. O automobilio iš Saudo Arabijos (dar) neteko matyti. Kad jau prakalbome apie automobilius, galiu papasakoti ir kitą nutikimą. Pirmą vakarą Sidnėjuje pamačiau mašiną iš ACT. Ir skubiai raportavau: „pamačiau pirmą mašiną iš ACT, dabar liko tik NT.“ Žinoma, sulaukiau klausimo, kas yra ACT, nors kas yra NT, mama suprato/žinojo. Ir tada mane mama dar labiau sutrikdė: „Adelaidėje irgi pamatytum ACT mašinų.“ Net išsižioja...

Atostogos koledže. Turint omenyje, kad Australijoje atsidūriau ne tam, kad studijuočiau, puiki proga kur nors nuvažiuoti!  Mama siūlė važiuoti į kokį regioninį parką, kurių čia, WA, pilna. WA – Western Australia, Australijos valstija, kurioje yra Pertas. Tačiau tam reikia mašinos ir teisių. Aš šito gėrio neturiu ir neturiu su kuo važiuoti. Tad geriau nuskristi į kokį Sidnėjų. Žinoma, bilietai brangūs kaip velnias. Tačiau į Melburną nuskristi galiu. Nėra tekę turėti domestic (vietinis – anglų k.) skrydžio. Būkime atsargūs: pasiimu tiek pasą, tiek vizą. Aišku, nereikia nei to, nei to. Pamaniau, kad net ir boarding paso nereikės. Tačiau šito vis tiek prireikia. Skrydis naktį (1.50 a.m. vietos laiku). Nori užeiti į tualetą prieš skrydį? Svajok toliau – tame terminale tai yra paskutinis skrydis ir tualetas jau užtvertas. Nuostabu. Nepaisant to, kad neskrendu į užsienį, skrydis trunka virš 3 val. Atskrendu apie 7 ryto (taip taip – mano matematika kaip visada nuostabi. Tačiau Melburne yr...

Kas priprato, o kas ne, kad aš sakau "labos" kokią 18 ar 19 valandą. Laikas priprasti, nes artimiausius metus kitaip nebus. Kas atsitiko, kad ta, kuri naktimis mėgdavo su kuo nors papliurpti, staiga pavakary eina miegoti? Atsakymas paprastas - kablelis išskrido pas kengūras, kur yra 6 valandomis daugiau nei Lietuvoje. Kitaip sakant, esu Australijoje. Ko gero, pirmiausia kyla klausimas, kodėl ir ką aš čia veikiu. Kodėl? O kodėl ne? Iš tikrųjų nežinau, ką noriu daryti su gyvenimu, tad blaškausi po pasaulį ir ieškau savęs. O ką veikiu? Kol kas tik mokausi koledže (tai nėra nei magistras, nei bakalauras, gausim koledžo baigimo sertifikatą), studijų programa vadinasi Travel and Tourism. Pamažu pradedu darbo paieškas, nes už studijas reikia mokėti, be to, Australija, sakykim taip, nėra iš pigiųjų šalių. Ko gero, vertas dėmesio yra jau skrydis. Jis buvo su dviem persėdimais (Vilnius - Kopenhaga - Doha (čia Kataro sostinė) - Pertas). Jis truko 25 valandas, iš kurių maždaug 6 oro uo...

Išvažiuoji žmogus į Olandiją užsidirbti. Nes nori į Australiją (taip ir būna, kai nežinai, ką daryti su gyvenimu ir sėdi su bakalauro diplomu, kurio ir matyti nenori). Tad kodėl gi vos po ~10 dienų namie grįžus iš Olandijos, neišlėkti į Prancūziją ir neišleisti krūvos pinigų? Taigi, kodėl aš ten važiavau? Į tokį klausimą dažniausiai atsakyčiau: o kodėl ne? Tačiau šį kartą priežastis yra. Važiavau pas draugę. Susipažinome, kai ji buvo atvažiavusi į Vilniaus Universitetą su Erasmus programa. Ir įkalbinėjo atvažiuoti į jos miestą. (You must come - privalai atvažiuoti (anglų k.)) Na, privalau tai privalau. Šiek tiek skaičių. 6 dienos. 5 miestai. 3 skrydžiai, 4 oro uostai. 12 valandų Prancūzijos tarpmiestiniuose autobusuose, dar ~ 4 - autobusuose iš oro uostų ir į juos. 70 eurų už lėktuvo bilietus. Skamba neblogai, ar ne? Pigūs skrydžiai! Kas reiškia, kad oro uostas yra kažkur toli toli ir tokioj keistoj šaly kaip Prancūzija už autobuso bilietą iki miesto sumokėsi gana nemažai (norintie...